Smegenų aneurizma yra nuolatinis kraujagyslių išsiplėtimas, kuris perneša kraują į smegenis. Kai smegenų aneurizma plyšta, ji visada sukelia kraujavimą, kuris yra daugiau ar mažiau esminis, atsižvelgiant į kraujo nutekėjimo į kaukolę dydį ir kiekį.
Dažniausias smegenų aneurizmo simptomas yra galvos skausmas, kuris gali atsirasti staiga arba laikui bėgant. Jausmas, kad galva yra šilta ir kad yra "nutekėjimas" ir kad atrodo, kad kraujas plinta taip pat atsitinka kai kuriems žmonėms.
Nors genetiniai veiksniai yra susiję su aneurizmos priežastimis, nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis labai padidina smegenų aneurizmos atsiradimo riziką.
Pagrindiniai simptomai
Paprastai aneurizma nesukelia jokių simptomų, kuriuos netyčia nustato galvos diagnostinis tyrimas, pvz., Kompiuterinė tomografija. Tačiau kai kuriems aneurizmos žmonėms gali pasireikšti tokie požymiai kaip skausmas už akies, dilgčiojantys mokiniai, dvigubas regėjimas ar dilgčiojimas į veidą.
Dažniausiai yra tai, kad simptomai atsiranda tik tada, kai aneurizma plyšta arba yra nutekėjusi. Tokiais atvejais simptomai yra:
- Labai intensyvus ir staigus galvos skausmas;
- Pykinimas ir vėmimas;
- Kietas kaklas;
- Dviguba regėjimas;
- Traukuliai;
- Nudegimas
Kai atsiranda šių simptomų, ir kai yra įtarimas, kad aneurizma sulaužyta, labai svarbu kreiptis į medicinos pagalbą, skambinant 192 m. Arba nedelsiant eikite į ligoninę, kad pradėtumėte tinkamą gydymą.
Taip pat yra kitų problemų, kurios gali sukelti panašius simptomus, kaip antai migrena, nebūtinai aneurizmos atvejis. Taigi, jei labai dažnai būna stiprus galvos skausmas, turėtumėte kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją ar neurologą.
Kaip patvirtinti diagnozę
Paprastai, siekiant patvirtinti smegenų aneurizmą, gydytojas turi paprašyti diagnostikos testų, kad įvertintų smegenų struktūras ir nustatytų, ar kraujagyslėse yra dilatacijos. Kai kurie iš dažniausiai naudojamų testų yra kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar smegenų angiografija.
Kas sukelia aneurizmą
Tikslios priežastys, dėl kurių atsiranda smegenų aneurizma, dar nėra žinomos, tačiau kai kurie rizikos veiksniai yra šie:
- Būk rūkalius;
- Pasireiškė nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis;
- Naudoti narkotikus, ypač kokainą;
- Per daug alkoholio vartojimas;
- Turėkite šeimos aneurizmos istoriją.
Be to, kai kurios ligos, kurios yra gimimo metu, taip pat gali padidinti tendenciją turėti aneurizmą, pvz., Policistinės kiaušidžių ligos, aortos siaurėjimo ar galvos smegenų malformacijos.
Kaip gydymas atliekamas?
Aneurizmos gydymas yra gana kintantis ir gali priklausyti ne tik nuo paciento istorijos, bet ir nuo aneurizmos dydžio ir jo netekimo. Taigi, dažniausiai naudojami gydymo būdai yra:
1. Nutrūkstama aneurizma
Dauguma laiko gydytojai nusprendžia gydyti neapsaugotus aneurizmus, nes chirurgijos metu sprogo rizika yra labai didelė. Taigi, normalu reguliariai įvertinti dilatacijos dydį, siekiant užtikrinti, kad aneurizma nebūtų didėjanti.
Be to, pvz., Gali būti skiriamos priemonės, skirtos kai kuriems simptomams, pvz., Acetominofenui, sumažinti galvos skausmui arba levetiracetamui, kad būtų galima kontroliuoti priepuolių atsiradimą.
Tačiau kai kuriais atvejais neurologas gali nuspręsti atlikti operaciją ir pabandyti pašalinti aneurizmą, tačiau tokiu atveju rizika turėtų būti aiškiai išaiškinta pacientui ir šeimai.
2. Burnos aneurizma
Kai aneurizma plyšta, tai yra nepaprastoji medicininė situacija, todėl nedelsdami kreipkitės į ligoninę, kad pradėtumėte tinkamą gydymą, kuris dažniausiai atliekamas chirurginiu būdu, kad uždarytumėte kraujavimą iš smegenų. Kuo anksčiau gydymas atliekamas, tuo mažesnės yra galimybės susirgti sutrikimais visą gyvenimą, nes paveiktų smegenų plotas bus mažesnis.
Kai aneurizma sklinda, ji sukelia simptomus, panašius į hemoraginį insultą. Sužinok, kuriuos ženklus reikia stebėti.
Galimi tęsiniai
Smegenų aneurizma gali sukelti kraujavimą tarp smegenų ir smegenų, kurie jį apima, ir šiuo atveju hemoragija vadinama subarachnoidu arba jis gali sukelti kraujavimą, vadinamą intracerebraliu, tai kraujavimas, kuris vyksta smegenų viduryje.
Po aneurizmos asmuo gali neturėti jokių pasekmių, tačiau kai kurie gali turėti neurologinius pokyčius, panašius į insulto pokyčius, pavyzdžiui, sunku pakelti ranką dėl jėgos stokos, sunkumų kalbant ar lėtėjant mąstymui. Žmonės, turėję aneurizmą, turi didesnę riziką patirti naują įvykį.
Žiūrėkite kitas galimas pasekmes, kurios gali atsirasti smegenų pasikeitimui.
