Psichosomatinė liga: simptomai, priežastys ir pagrindiniai pavyzdžiai

Somatizavimas yra psichiatrinis sutrikimas, kai asmuo kelia įvairius fizinius skundus, esančius įvairiuose kūno organuose, tokius kaip skausmas, viduriavimas, drebulys ir dusulys, bet kurie nėra paaiškinti jokiomis ligomis ar organiniais pokyčiais. Paprastai asmuo, turintis psichosomatines ligas, dėl šių simptomų dažnai turi medicininius paskyrimus ar skubios pagalbos tarnybų numerius, todėl paprastai gydytojui sunku rasti priežastis.

Ši situacija taip pat vadinama somatizacijos sutrikimu ir yra įprasta žmonėms, kuriems yra nerimas ir depresija, todėl psichoterapijos metu būtina atlikti tinkamą gydymą, be psichiatro stebėjimo, kuris gali rodyti vaistus, pvz., Antidepresantus ir anksiolitikus, kurie gali padėti sušvelninti problemą.

Dažniausios psichosomatinės ligos

Kiekvienas žmogus fiziškai gali atskleisti savo emocinę įtampą skirtinguose organuose ir gali imituoti ar pabloginti daugelį ligų. Pagrindiniai pavyzdžiai:

1. Skrandis : skausmas ir deginimas skrandyje, pykinimas, skrandžio opos ir skrandžio opos pablogėjimas;
2. Žarnynas : viduriavimas, vidurių užkietėjimas;
3. Gerklė : gerklės vientisumas, lengviau sudirginti gerklę ir tonzilės;
4. Plaučiai : dusulys ir uždusimas, kuris gali imituoti plaučių ar širdies ligas;
5. Raumenys ir sąnariai : įtampa, kontraktūros ir raumenų skausmas;
6. Širdis ir apyvarta : skausmas krūtinėje, kuris netgi gali būti supainiotas su infarktu, be širdies plakimo, padidėjusio kraujospūdžio pradžios ar pablogėjimo;
7. Inkstai ir šlapimo pūslė : skausmas ar sunkumas šlapinantis, kuris gali imituoti urologines ligas;
8. Odos : niežulys, deginimas ar dilgčiojimas;
9. Vidinis regionas : impotencijos pablogėjimas ir sumažėjęs lytinis potraukis, sunkumai pastoti ir mėnesinių ciklo pokyčiai;
10. Nervų sistema : galvos skausmas, migrena, regos pokyčiai, pusiausvyra, jautrumas (tirpimas, dilgčiojimas) ir variklis, kurie gali imituoti neurologines ligas.

Somatizacijos sutrikimas gali daug mėnesių ar metų kentėti šiais simptomais, kol priežastis atsiras. Patikrinkite daugiau simptomų, kurie gali atsirasti dėl psichosomatinių ligų.

Be to, yra ligų, kurias gali sukelti ar pabloginti stresinės situacijos, pavyzdžiui, uždegiminės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, arba ligos, tokios kaip fibromialgija ar dirgliosios žarnos sindromas.

Kaip patvirtinti

Psichosominės ligos diagnozę turėtų atlikti psichiatras, tačiau bendrosios praktikos gydytojas ar kitas specialistas gali nurodyti šią galimybę, nes jie pašalina kitų ligų buvimą fiziniu ir laboratoriniu tyrimu.

Pagrindinių simptomų buvimas padeda nustatyti problemą, o tai yra greita širdis, drebulys, burnos džiūvimas, dusulys ir vienkartinė burnos džiūvimo pojūtis ir gali būti daugiau ar mažiau intensyvus, atsižvelgiant į kiekvienos emocinės būklės pablogėjimą arba pagerėjimą. asmuo. Norint patvirtinti šį sutrikimą, gydytojas savo vertinime nurodo, kad egzistuoja bent 4 simptomai, dažniausiai yra virškinimo trakto sutrikimai, tie, kurie imituoja neurologines ligas arba turi įtakos intymiam regionui.

Kas sukelia psichosomatines ligas

Yra keletas situacijų, kurios palengvina somatizacijos vystymąsi, pavyzdžiui, depresiją, nerimą ir stresą. Labiausiai nukentėję žmonės yra tie, kurie kenčia tokiais atvejais:

• Profesinis nuovargis ir viršvalandinis darbas labiausiai veikia žmones, dirbančius su visuomene kaip mokytojus, pardavėjus ir sveikatos priežiūros specialistus, tačiau studentai ir bedarbiai taip pat gali patirti šių komplikacijų;
• Vaikystėje patirianti trauma ar po ryškių įvykių be šeiminių konfliktų yra tam tikros situacijos, kurios gali palikti asmenį, kuris bijo ir nemontuoja judėti į priekį;
• Psichologinio smurto ir demotyvacijos situacijos, kaip smurto šeimoje ir patyčių atvejais;
• Daug nerimo ir liūdesio žmonėms, kurie nesidalija ar nesupranta apie savo problemas.

Nesugebėjimas gydytis šiomis sąlygomis dėl sunkumų ieškant pagalbos arba dėl to, kad laikoma įprasta, gali pabloginti simptomus arba sukelti fizines ligas.

Kaip gydymas atliekamas?

Gydant šiomis ligomis gali būti naudojami vaistai, tokie kaip skausmą malšinantys preparatai, priešuždegiminiai vaistai ir antihistamininiai preparatai, siekiant palengvinti jų simptomus, tačiau svarbu sekti psichologu ar psichiatru, kad išmoktų kontroliuoti emocijas ir gydytų tikras problemos priežastis.

Panašiai antidepresantai, tokie kaip sertralinas ar fluoksetinas, ir anksiolitikai, tokie kaip klonazepamas, pavyzdžiui, psichiatras, reikalauja ramybės ir nerimo, o psichoterapijos sesijos yra svarbios siekiant padėti išspręsti vidinius konfliktus.

Kai kurie paprasti ir natūralūs žingsniai taip pat gali padėti išspręsti emocines problemas, pvz., Ramunėlių ir raminančių arbatų vartojimą, atostogas, kad atsipalaiduotų protą ir bandytų išspręsti vieną problemą vienu metu. Kai kurie fiziniai pratimai, pvz., Vaikščiojimas, važiavimas, jogas ar pilatesas, taip pat gali padėti skatinti gerovę.

Sužinokite daugiau patarimų, kaip kontroliuoti nerimą.