Burnos kvėpavimo sindromas atsiranda, kai kvėpavimas per nosį daugiausiai pakeičiamas burnos kvėpavimu. Šis pasikeitimas gali atsirasti dėl kvėpavimo takų problemos, pvz., Nukritusios nosies pertvaros, polipų ar kvėpavimo takų obstrukcijos, arba netinkamos pozos, sukurtos be konkrečios priežasties.
Nors kvėpavimas per burną nesukelia pavojaus gyvybei, nes jis vis dar leidžia orui patekti į plaučius, šis įprotis per metus gali sukelti nedidelius veido anatomijos pokyčius, ypač liežuvio, lūpų ir galvos padėtyje. Be to, vis dar yra didesnė užkrečiamųjų ligų, tokių kaip peršalimas, gripas ar sinusitas, rizika, nes nosis daugiau nefiltruoja įkvėpto oro.
Tokiu būdu, burnos kvėpavimo sindromas turėtų būti nustatytas kuo anksčiau, ypač vaikams, kad įprotis būtų pažeista ir veido pasikeitimai nebūtų įvykę.
Kaip nustatyti sindromą
Su burnos kvėpavimo takų sindromu sergantys asmenys paprastai gali būti identifikuojami iš kai kurių požymių ar simptomų, tokių kaip:
- Lūpos dažnai būna atskirtos;
- Per didelis seilių kaupimasis;
- Sausas ir nuolatinis kosulys;
- Sausa burna ir blogas kvapas;
- Siauras, pailgas veidas.
Be to, žmogus, kuris kenčia nuo burnos kvėpavimo sindromo, taip pat dažnai vartoja daugybę pertraukų valgydamas, kad leistų kvėpuoti.
Vaikams gali atsirasti kiti signalizacijos požymiai, pvz., Lėtesnis už įprastą augimą, nuolatinis dirglumas, mokykloje susikaupiančios problemos ir nakties miego sunkumai.
Kaip nustatoma diagnozė?
Nėra jokio testo ar tyrimo, kuriuo būtų diagnozuotas burnos kvėpavimo sindromas, todėl labai svarbu, jei vaikas vertintų simptomus ir nustatytų problemą, konsultuotis su otorinolaringologu arba pediatru. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paprašyti keletą klausimų apie miego būklę ar infekcijų dažnumą, norėdamas išsiaiškinti priežastis.
Kitais atvejais sindromą galima aptikti tik tada, kai otorhino nustato kvėpavimo takų pasikeitimą, kuris neleidžia asmeniui normaliai kvėpuoti.
Kas gali sukelti sindromą
Giliųjų kvėpavimo takų sindromą paprastai sukelia oro sutrikimų slopinantys kvėpavimo takai. Kai kurie pavyzdžiai:
- Tonzelės ir adenoidai didesni už įprastą;
- Nosies pertvaros nuokrypis;
- Nosies polipai;
- Navikai.
Be to, žmonėms, turintiems pasikeitusią nosies arba žandikaulio formą, taip pat yra didesnė tikimybė, kad jie kvėpuoja per burną ir tobulina šio tipo sindromą.
Kitais atvejais sindromas gali atsirasti dėl įprasto burnos kvėpavimo įpročio, dažniau pasireiškiančio žmonėms, kurie patiria pernelyg didelį stresą ar nerimą, ir nereikia kvėpavimo problemų.
Kaip gydymas atliekamas?
Gydomojo burnos kvėpavimo sindromo gydymui būtina pašalinti jo priežastį. Taigi, jei tai yra gripas, šaltis ar alergija, gydytojas gali skirti antihistamininį preparatą arba nosies dekongestantai, siekiant pagerinti oro perėjimą per nosį.
Tačiau, jei sindromą sukelia kvėpavimo takų pakitimai, pvz., Nukrypęs pertvaros arba patinusios mandlių, gali prireikti chirurgijos, kad būtų galima išspręsti problemą ir leisti orui nutekėti pro nosį.
Tais atvejais, kai asmuo įkvepia burną dėl įpročio, būtina nustatyti, ar šis įprotis yra sukeltas streso ar nerimo, ir jei rekomenduojama pasikonsultuoti su psichologu arba dalyvauti poilsio veikloje, pvz., Jogoje, įtampa, tuo pačiu padedant traukti kvėpavimą.
