Dyspraxia yra būklė, kai smegenys sunkiai planuoja ir koordinuoja kūno judesius, dėl to vaikas negali išlaikyti pusiausvyros, laikysenos ir kartais net sunku kalbėti. Tokiu būdu šie vaikai dažnai laikomi "nepaklusniais vaikais", nes jie dažnai pertraukia daiktus, suklūsta ir nepaaiškėja jokios akivaizdžios priežasties.
Atsižvelgiant į paveikto judesio tipą, dispraksija gali būti suskirstyta į keletą tipų, tokių kaip:
- Motorinė dispraksija : jai būdingi sunkumai koordinuojant raumenis, trukdantys tokiems veiksmams kaip apsirengimas, valgymas ar vaikščiojimas. Kai kuriais atvejais taip pat gali būti susiję su lėtu judesiu;
- Kalbos sutrikimas: sunkumų ugdant kalbą, netinkamai ar nepastebimai išreikšdami žodžius;
- Posturalinė dispraksija. Dėl to sunku palaikyti teisingą padėtį, pvz., Stovint, sėdint ar einant pėsčiomis.
Be vaisto poveikio, disparaksija taip pat gali atsirasti žmonėms, patyrusiems insulto ar galvos traumos.
Pagrindiniai simptomai
Dispraksijos simptomai gali skirtis nuo žmogaus iki žmogaus priklausomai nuo paveikto judesio tipo ir būklės sunkumo, tačiau daugeliu atvejų kyla sunkumų atliekant tokias užduotis kaip:
- Vaikščiojimas;
- Šuolis;
- Bėgti;
- Išlaikyti pusiausvyrą;
- Piešti ar dažyti;
- Rašyti;
- Šukavimas;
- Valgyk peiliais;
- Nuplauti dantis;
- Aiškiai pasakyk
Vaikams dispraksija dažniausiai diagnozuojama tik nuo 3 iki 5 metų amžiaus, ir iki to amžiaus vaikas gali būti laikomas nepatogus ar tingus, nes ilgai trunka judėti, kurį daro kiti vaikai.
Galimos priežastys
Vaikų atveju disparaksija beveik visada sukelia genetinį pakitimą, dėl kurio nervų ląstelės gali vystytis ilgiau. Tačiau disparaksija taip pat gali atsirasti dėl traumos ar smegenų sužalojimų, tokių kaip insultas ar galvos traumos, dažniau pasitaikančios suaugusiems.
Kaip patvirtinti diagnozę
Vaikų diagnozę turi atlikti pediatras, stebėdamas elgesį ir vertindamas tėvų ir mokytojų pranešimus, nes nėra konkretaus testo. Todėl tėvams rekomenduojama užrašyti visus keistą elgesį, kurį jie laikosi savo vaike, taip pat pasikalbėti su mokytojais.
Suaugusiesiems ši diagnozė yra lengva padaryti, nes ji atsiranda po smegenų traumų ir gali būti lyginama su tuo, ką žmogus sugebėjo anksčiau daryti, o pats asmuo taip pat nustato jį.
Kaip gydymas atliekamas?
Dispraksijos gydymas atliekamas naudojant profesinę terapiją, fizioterapiją ir kalbos terapiją, nes tai yra būdai, kurie padeda pagerinti tiek vaiko fizinius aspektus, tiek raumenų jėgą, pusiausvyrą, psichologinius aspektus, suteikiant daugiau savarankiškumo ir saugos. Tokiu būdu galima geriau atlikti kasdienes veiklas, socialinius santykius ir gebėjimus susidoroti su dispraksijos sukeltais apribojimais.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į kiekvieno asmens poreikius, turi būti parengtas individualus intervencijos planas. Vaikų atveju vis tiek svarbu įtraukti mokytojus į sveikatos specialistų gydymą ir vadovavimą, kad jie žinotų, kaip elgtis su elgesiu ir nuolat įveikti kliūtis.
Pratimai namuose ir mokykloje
Kai kurie pratimai, kurie gali padėti ugdyti vaiką ir mokyti su sveikatos priežiūros specialistais atliekamus metodus, yra šie:
- Padaryti galvosūkius : be stimuliuojančių samprotavimų, jie padeda vaikui geriau suprasti vaizdą ir erdvę;
- Padrąsinkite vaiką rašyti kompiuterio klaviatūroje : tai lengviau nei raštu ranka, bet taip pat reikia koordinavimo;
- Pritvirtinkite antistresinį rutulį : stimuliuoja ir padidina vaiko raumenų jėgą;
- Mesti rutulį : tai stimuliuoja vaiko erdvės koordinavimą ir supratimą.
Mokykloje svarbu, kad mokytojai atkreiptų dėmesį į žodžiu, o ne į rašymą, neprašydami pernelyg daug darbo ir vengiant paminėti visas vaiko darbo klaidas, dirbant vienu metu.