Baltojo laboratorinio kailio sindromas yra psichologinis sutrikimas, kurio metu žmogus padidina kraujo spaudimą medicininio paskyrimo metu, tačiau jo spaudimas yra įprastas kitose situacijose. Be padidėjusio kraujospūdžio, gali atsirasti ir kitų nerimo sutrikimų simptomų, tokių kaip drebulys, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ir raumenų įtempimas.
Šio sindromo simptomai gali pasireikšti ir vaikystėje, ir suaugusiesiems, ir gydymas atliekamas norint kontroliuoti nerimo simptomus ir taip išvengti padidėjusio kraujospūdžio.
Pagrindiniai simptomai ir kaip nustatyti
Balto laboratorijos kailio sindromas dažniausiai pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu konsultacijos su gydytoju metu. Pavyzdžiui, konsultacijų metu gali būti pastebėti ir kiti simptomai, tokie kaip drebulys, šaltas prakaitas, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, vėmimas ir raumenų įtempimas.
Norint patvirtinti baltos kaklo sindromą, asmeniui kraujo spaudimas turi būti didesnis nei 140/90 mmHg vizito metu, bent tris kartus iš eilės, ir normalus kraujospūdis matuojant namuose ar ambulatorinėje klinikoje. Svarbu, kad paciento normalus slėgis būtų žinomas skirtingose ligoninėse ir taip padėtų diagnozuoti sindromą, yra svarbus 24 valandų ambulatorinis monitoringas, vadinamasis ABPM, ir gyvenamasis kraujospūdžio stebėjimas arba HBPM.
Nors ABPM ir HBPM yra svarbūs sindromo nustatymo procese, diagnozė negali būti daroma remiantis vien tik šiais parametrais, nes spaudimas gali padidėti situacijose, esančiose už gydytojo ribų, pvz., Darbo vietoje.
Galimos sindromo priežastys
Baltojo laboratorinio kailio sindromas yra labai dažnas vaikystėje, kai vaikas nenori kreiptis į gydytoją, tačiau taip pat gali pasitaikyti suaugusiesiems. Sindromo priežastys yra psichologinės ir dažniausiai susijusios su gydytojo įvaizdžio susiejimu su adatomis arba, pavyzdžiui, ligoninės aplinkos sąveika su mirtimi ir ligomis. Tokiu būdu asmuo sukuria nepasitenkinimą ne tik gydytojui, bet ir klinikinei aplinkai.
Be to, sindromas gali būti įgytas per visą gyvenimą dėl naujos informacijos apie medicinines klaidas skleidimo, chirurginėse procedūrose paliekamas kūno masažas, taip pat užlaikoma priežiūra ir šiek tiek pasveikinimo aplinka.
Kaip gydyti
Baltojo laboratorinio kailio sindromą galima gydyti atsižvelgiant į sindromo priežastį, todėl dažniausiai yra veiksminga pasikalbėti su gydytoju, kad būtų pasiektas gydytojo pasitikėjimas, o konsultacijos laikas yra draugiškiausias. Be to, kai kuriems šio sindromo žmonėms gali nepatinka bet kuris sveikatos priežiūros specialistas, kuris naudoja įrangą, pavyzdžiui, stetoskopus ar paltusus, todėl gydytojams, slaugytojams ir netgi psichologams, pvz., Reiktų vengti naudoti jų įrangą.
Taip pat gali būti naudinga, jei konsultacija vyktų aplinkoje, kuri nėra panaši į ligoninę ar įstaigą, nes laukiant paskyrimo gali atsirasti balto laboratorinio kailio sindromo simptomai.
Jei simptomai yra patvarūs ir netgi kyla, kai galvoju apie konsultavimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su psichologu, kad būtų galima nustatyti priežastis, dėl kurios atsiranda sindromas, ir taip palengvinti simptomus.
Svarbu, kad nerimo priepuoliai būtų kontroliuojami veiksmingomis priemonėmis, kitaip gali pasireikšti panikos sindromas. Todėl rekomenduojama naudoti kasdienes užduotis, kad padėtumėte atsipalaiduoti ir išvengti baltojo kaklo sindromo, pavyzdžiui, reguliaraus fizinio aktyvumo ir subalansuotos dietos. Sužinokite, kaip kovoti su nerimo.
