Kortizolas yra hormonas, kurį gamina antinksčiai, išsiskiriantis padidėjusio susijaudinimo laikotarpiais, pavyzdžiui, atsibundus ar naudojantis, pavyzdžiui. Tačiau didžiausi šio hormono kiekiai gaminami didelio streso metu, vadinasi, jis vadinamas streso hormonu.
Per šiuos laikotarpius antinksčiai taip pat gamina adrenaliną ir noradrenaliną, kuris kartu su kortizoliu sukelia keletą organizmo pokyčių, pavyzdžiui:
- Padidėjęs širdies ritmas: tai sukelia širdį pumpuoti daugiau kraujo, didinant deguonies kiekį raumenyse;
- Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje: padidėja organizmo energijos kiekis;
- Sumažėjo insulino gamyba: jis neleidžia saugoti cukraus ir gali būti naudojamas greičiau raumenims;
- Kraujagyslių susiaurėjimas: verčia širdį dirbti sunkiau, padidindama kraujo kiekį audiniuose.
Šie pokyčiai, kai jie kyla per trumpą laiką, yra geri ir padeda greitai priimti sprendimus, yra normalus ir natūralus kūno atsakas, padedantis spręsti stresą sukeliančią problemą.
Tačiau, kai stresas yra pastovus, kortizolio koncentracija ilgai išlieka aukšta ir gali sukelti daugybę sveikatos problemų.
Aukšto kortizolio pasekmės
Aukštas kortizolis yra labai dažnas žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio streso, nes organizmas nuolat gamina hormoną, norėdamas palikti kūną pasirengęs išspręsti stresines situacijas, kurios vis dar nėra išspręstos.
Tokiais atvejais pokyčiai, kuriuos sukelia kortizolio organizmas, lieka ilgą laiką ir gali sukelti rimtų problemų, tokių kaip:
- Aukštas kraujospūdis ir širdies liga: jie atsiranda dėl nuolatinio širdies susitraukimų dažnio padidėjimo ir kraujagyslių susiaurėjimo;
- Padidėjęs pilvo riebalas: sumažėjus insulino gamybai, ilgainiui, pilvo srityje susidaro pernelyg didelis riebalų kiekis;
- Diabetas: nuolatinis cukraus kiekio kraujyje padidėjimas, kurį sukelia kortizolis.
Be to, per didelis stresas ir padidėjęs kortizolis taip pat gali sumažinti imuninę sistemą, palengvinant peršalimo, gripo ir kitų rūšių infekcijų atsiradimą.
