Depersonalizacijos sutrikimas arba dislokacijos sindromas yra liga, kurioje asmuo jaučiasi atsijungęs nuo savo kūno, tarsi jis būtų išorinis stebėtojas. Paprastai yra ir demarizacijos simptomų, o tai reiškia, kad pasikeičia su juo susijusios aplinkos suvokimas, tarsi viskas aplink yra nerealu ar dirbtiniu.
Šis sindromas gali pasirodyti staiga arba palaipsniui, ir nors jis gali pasireikšti sveikiems žmonėms esant stresui, intensyviam nuovargiui ar narkotikų vartojimui, jis yra labai susijęs su psichinėmis ligomis, tokiomis kaip depresija, nerimo sutrikimai arba šizofrenija, arba neurologinėmis ligomis pvz., epilepsija, migrena ar smegenų pažeidimas.
Jei norite gydyti dislokacijos sutrikimą, reikia stebėti psichiatrą, kuris padės valdyti vaistus, pvz., Antidepresantus ir anksiolitikus, taip pat psichoterapiją.
Pagrindiniai simptomai
Asmens apreiškimo ir demarizacijos sutrikimui žmogus elgesio procesą pakeičia savo emocijas, vystydamas tokius simptomus kaip:
- Jausmas, kad esate išorinis jūsų kūno stebėtojas arba kad kūnas nepriklauso tau;
- Sąvoka, kad ji yra atskira nuo savęs ir aplinkos;
- Keistumo jausmas;
- Jei pažvelgsi į veidrodį ir jūs nepripažinsite save;
- Jei kyla abejonių, ar su jais atsitiko kai kurie dalykai, ar jie tik svajojo ar įsivaizdavo šiuos dalykus.
- Buvimas kažkur ir nežinodamas, kaip jis atėjo, ar padaręs kažką, o ne atsiminti, kaip;
- Nepripažįsta kai kurių šeimos narių arba nepamenu svarbių gyvenimo įvykių;
- Nepatiriant emocijų ar tam tikru laiku jaučiant skausmą;
- Jaustis kaip du skirtingi žmonės, nes jie keičia savo elgesį iš vienos situacijos į kitą;
- Jaustis taip, tarsi viskas būtų neryškus, taigi žmonės ir daiktai, atrodo, yra toli ar per daug neryškūs, tarsi jie svajoja pabusti.
Taigi, šiame sindromyje žmogus gali jausti, kad yra svajingas ar kad tai, ko jie patiria, nėra realus, todėl dažnai šis sindromas yra supainiotas su antgamtiniais įvykiais.
Sutrikimo atsiradimas gali būti staigus arba laipsniškas, dažnai pasireiškia kiti psichiatriniai simptomai, tokie kaip nuotaikos pokyčiai, nerimas ir kiti psichiniai sutrikimai. Tam tikrais atvejais, perforizavimas gali būti atskirų epizodų mėnesiais ar metais ir po to tampa nuolatinis.
Kaip patvirtinti
Esant simptomams, kurie rodo, kad yra asmenybės sutrikimas, reikia pasikonsultuoti su psichiatru, kuris gali patvirtinti diagnozę, vertindamas šių simptomų intensyvumą ir dažnumą.
Svarbu prisiminti, kad nėra neįprasta, kad kai kurie simptomai, rodantys šį sindromą, įvyksta atskirai, vienu metu ar kitu, tačiau jei jie yra nuolatiniai ar kada nors įvyksta, jums reikia rūpintis.
Kas turi daugiau rizikos
Depersonalizacijos sindromas dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems šiuos rizikos veiksnius:
- Depresija;
- Panikos sindromas;
- Šizofrenija;
- Neurologinės ligos, tokios kaip epilepsija, smegenų auglys ar migrena;
- Intensyvus stresas;
- Emocinis netinkamas elgesys;
- Ilgas miego trūkumas;
- Vaikystėje patiriama trauma, ypač blogas elgesys, fizinis ir psichologinis prievartavimas.
Be to, šis sutrikimas taip pat gali būti nustatomas vartojant vaistus, tokius kaip kanapes ar kitus haliucinogeninius vaistus. Svarbu prisiminti, kad vaistai apskritai yra labai susiję su psichinės ligos vystymu. Suprasti narkotikų tipus ir jų padarinius sveikatai.
Kaip gydymas atliekamas?
Depersonalizacijos sutrikimas išgydomas, jo gydymą vadovauja psichiatras ir psichologas. Psichoterapija yra pagrindinė gydymo forma, kuri apima, pavyzdžiui, psichoanalitinius metodus ir kognityvines-elgesio terapijas, kurios yra labai svarbios emocijų valdymui ir simptomų mažinimui.
Psichiatras taip pat gali skirti vaistus, kurie padeda kontroliuoti nerimą ir nuotaikos svyravimus, pvz., Vartojant anksiolitinius ar antidepresinius vaistus, tokius kaip klonazepamas, fluoksetinas ar klomipraminas.
.png)
