Aterosklerozė yra lėtinė liga, kuriai būdingas didelis uždegiminis procesas, atsirandantis dėl riebalinių apnašų kaupimosi indų viduje per metus, o tai gali sukelti kraujo tėkmės blokavimą ir palankesnes komplikacijų, tokių kaip infarktas ir insultas, atsiradimą ( insultas).
Inkstus ir kitus gyvybiškai svarbius organus tiekiančiose arterijose gali kauptis riebalų plokštelės, kurios gali pakenkti šių organų veikimui. Šias plokšteles daugiausia sudaro blogasis cholesterolis, MTL, todėl svarbu išlaikyti idealų cholesterolio kiekį visą gyvenimą laikantis subalansuotos, mažai riebalų turinčios dietos ir reguliariai atliekant fizinę veiklą.
Aterosklerozės simptomai
Aterosklerozė yra tyli liga, kai riebalų kaupimasis vyksta laikui bėgant, todėl simptomai pastebimi tik labai sutrikus kraujotakai. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo paveiktos arterijos, tačiau paprastai jie gali pasirodyti:
- Skausmas ir (arba) spaudimo jausmas krūtinėje;
- Kvėpavimo pasunkėjimas;
- Psichinis sumišimas;
- Galvos svaigimas;
- Rankos ar kojos silpnumas;
- Laikinas vienos akies regėjimo praradimas;
- Padidėjęs kraujospūdis;
- Per didelis nuovargis;
- Inkstų nepakankamumo požymiai ir simptomai, pavyzdžiui, stiprus, putų kvapo šlapimas, drebulys ir mėšlungis;
- Stiprus galvos skausmas.
Šie simptomai paprastai atsiranda, kai arterija jau yra visiškai ar beveik visiškai užblokuota, pasikeitus deguonies tiekimui kūno organams ir audiniams. Todėl, kai tik atsiranda simptomų, rodančių aterosklerozę, svarbu, kad žmogus išvengtų komplikacijų, norėdamas nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą.
Kaip nustatoma diagnozė
Aterosklerozės diagnozę kardiologas turėtų nustatyti iš pradžių atlikdamas laboratorinius tyrimus, įvertinančius lipidų pobūdį, pvz., Bendrą cholesterolio, DTL ir MTL, trigliceridų, CRP ir apolipoproteinų kiekį.
Be to, norėdamas patvirtinti diagnozę, gydytojas gali nurodyti atlikti kitus tyrimus, pvz., Kateterizaciją, širdies angiotomografiją, streso testą, elektrokardiogramą, echokardiogramą ir miokardo scintigrafiją, pagal kurią galima nustatyti vainikinių arterijų ligą, kuri turi vieną iš priežasčių aterosklerozė.
Pagrindinės priežastys
Aterosklerozė gali atsirasti dėl kelių situacijų, ji gali būti genetinė dėl gyvenimo būdo ar dėl senėjimo. Pagrindinės aterosklerozės priežastys yra šios:
1. Nesveika mityba
Pavyzdžiui, dažnai vartojant neriebų maistą, pavyzdžiui, pyragus, sausainius, perdirbtus ar perdirbtus maisto produktus, padidėja blogojo cholesterolio kiekis kraujyje, kuris gali kauptis ant arterijų sienelių ir sukelti aterosklerozę. Riebalų kaupimasis arterijose laikui bėgant gali sumažinti arba visiškai užkirsti kelią kraujo patekimui, o tai gali sukelti insultą ar infarktą.
2. Cigaretė ir alkoholis
Rūkymas gali pažeisti arterijų sienas, todėl jos tampa siauresnės ir mažiau elastingos. Be to, rūkymas taip pat sumažina kraujo gebėjimą pernešti deguonį į kūną, o tai padidina krešulio susidarymo tikimybę.
Pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali sukelti hipertenziją ir padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, padidindamas aterosklerozės išsivystymo riziką.
3. Aukštas kraujospūdis ir diabetas
Aukštas kraujospūdis taip pat yra viena iš aterosklerozės priežasčių, nes kai slėgis yra aukštas, arterijos turi dėti daugiau pastangų, kad pumpuotų kraują, todėl arterijų sienos pradeda pažeidinėti. Diabetas taip pat gali skatinti aterosklerozę dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje, kuris gali pakenkti arterijoms.
4. Nutukimas ir fizinis neveiklumas
Perteklinis svoris ar nutukimas daro didesnę riziką susirgti ateroskleroze, nes rizika susirgti padidėjusiu kraujospūdžiu, diabetu ar padidėjusiu cholesterolio kiekiu yra didesnė. Be to, sėdimas gyvenimo būdas taip pat prisideda prie aterosklerozės atsiradimo, nes riebalai lengviau nusėda arterijų viduje.
5. Paveldimumas
Jei šeimoje yra aterosklerozė, padidėja rizika susirgti ateroskleroze, net jei žmogus turi sveikos gyvensenos įpročius. Aterosklerozė dažnesnė pagyvenusiems žmonėms, ypač vyrams, ir gali pasiekti bet kurią kraujagyslę, o labiausiai pažeidžiamos vainikinės arterijos, aorta, smegenų arterijos ir rankų bei kojų arterijos.
Aterosklerozės gydymas
Pagrindinis aterosklerozės gydymo tikslas yra atstatyti kraujotaką, kurią galima pasiekti pašalinus riebalines apnašas iš arterijų chirurgijos, angioplastikos būdu ir (arba) naudojant vaistus, kurie turėtų būti naudojami pagal kardiologo nurodymus.
Vaistai, kuriuos gali rekomenduoti gydytojas, gali pagerinti kraujotaką ir dėl to deguonį širdyje, sureguliuoti širdies plakimą ir sumažinti cholesterolio kiekį. Svarbu, kad aterosklerozė būtų gydoma pagal gydytojo nurodymus, kad būtų išvengta tokių komplikacijų, kaip, pavyzdžiui, infarktas, insultas ir inkstų nepakankamumas. Sužinokite daugiau apie aterosklerozės gydymą.
Nepaisant gydytojo rekomenduojamo gydymo, svarbu pakeisti gyvenimo įpročius, ypač susijusius su fizinio aktyvumo ir maisto praktika, kad sumažėtų blogojo cirkuliuojančio cholesterolio kiekis ir rizika susirgti ateroskleroze, svarbu vengti riebių riebalų. maisto produktų. Toliau pateiktame vaizdo įraše patikrinkite, ką daryti norint sumažinti cholesterolio kiekį:
ar informacija buvo naudinga?
taip ne
Jūsų nuomonė yra svarbi! Parašykite čia, kaip galime patobulinti savo tekstą:
Turite klausimų? Jei norite atsakyti, spustelėkite čia.
El. Paštas, į kurį norite gauti atsakymą:
Patikrinkite patvirtinimo el. Laišką, kurį jums išsiuntėme.
Tavo vardas:
Apsilankymo priežastis:
--- Pasirinkite savo priežastį --- LigaGyvenk geriauPagalėk kitam asmeniui Įgyk žinių
Ar esate sveikatos specialistas?
NeFiziologasFarmacinė slaugytojaMitybos specialistasBiomedicinosFizioterapeutasGrožio specialistasKitas
Bibliografija
- UŽDEGIMO LIGŲ TYRIMŲ CENTRAS. Aterosklerozė. Yra: Žiūrėta 2019 m. Spalio 1 d
- NACIONALINĖ VAISTO AKADEMIJA. Aterosklerozė: kas tai yra, kaip išvengti. Yra: Žiūrėta 2019 m. Spalio 1 d
- FILHO, Roberto Kalil; FUSTER, Valentinas. Širdies ir kraujagyslių medicina: ligos poveikio mažinimas. 1.ed. San Paulas: Atheneu, 2016. 377-378; 385.
- NACIONALINĖ ŠIRDIES, PLAUČIŲ IR KRAUJO INSTITUTAS. Aterosklerozė. Yra: Žiūrėta 2020 m. Sausio 2 d
