Aspergerio sindromo gydymas susideda iš psichoterapijos sesijų 1-2 kartus per savaitę, siekiant mokyti pacientą bendrauti su kitais, išvengti izoliacijos.
Gydymas turėtų prasidėti netrukus po diagnozės, kuri paprastai būna 4-14 metų amžiaus, nors kai kurie atvejai yra nustatyti vėliau, kai jie auga.
Aspergerio sindromu sergantiems pacientams paprastai būna protingos, tačiau jie turi labai logišką ir nejautrą mąstymą, taigi jie turi daug sunkumų, susijusių su kitais, tačiau, nustatydami pasitikėjimo santykius su vaiku, gydytojas gali aptarti ir suprasti kai kurių "keistų" elgesio priežastis, padedančias nustatyti kiekvienai bylai tinkamiausią strategiją.
Šeimos svarba gydant Aspergerio sindromą
Šeima turėtų žinoti, kokią strategiją terapeutas naudoja vaiko elgesiui formuoti, kad papildytų gydymą namuose. Todėl po kiekvienos psichoterapijos sesijos tėvai gali paprašyti psichologo patarti, kaip elgtis ir kaip taisyti vaiku tam tikrose situacijose.
Ką daryti, kad vaikui padėtų Aspergerio sindromas
Kai kurie pavyzdžiai, ką gali padaryti tėvai ir mokytojai, norėdami padėti vaikui ar paaugliams, kuriems yra Aspergerio sindromas, yra šie:
- Papasakok vaikui paprastus, trumpus ir aiškius nurodymus. Pavyzdžiui: "laikykitės dėlionės viduje langelyje po to, kai žaidžiate", o ne "Laikykitės savo žaislų po to, kai žaidžiate";
- Paklauskite vaiko, kodėl jie veikia veiksmo metu;
- Aiškiai ir ramiai paaiškinkite, kad "keistas" požiūris, pvz., Blogas žodis ar kažkas kitam žmogui, yra nemalonus ar nepriimtinas kitiems, kad vaikas nekartotų klaidos;
- Vengti vertinti vaiką dėl elgesio, kurį jis turi, pvz., Vengdamas skambinti jam nesąmoningai ar nebylys.
Be to, gydytojas gali skirti antidepresantus, tokius kaip nortriptilinas ar sertralinas, kurie padeda sumažinti aspergerio sindromo simptomus ir palengvinti psichoterapiją.
Daugeliu atvejų vaikai su Aspergerio sindromu susiduria su keistu elgesiu, tokiu kaip triukšmą mokant ar stato valgant, ar netinkamai elgiamasi, pvz., Mesti kulkaus popierius ant grindų valgant, tačiau šie elgesys nėra ir vaikas neturi supratimo, kad jis yra grubus ar kenkia visiems.
Paprastai Aspergerio sindromo vaikai tuo pačiu metu negali sutelkti savo dėmesio į daugiau nei vieną veiklą, o jausmų atžvilgiu vaikas, nors ir žino, kad jis yra laimingas, negali suprasti, kad kitas asmuo gali būti liūdnas. Ji "nemato" kitų jausmų ir gali susidaryti įspūdį, kad ji nesirūpina savo tėvais, broliais ir seserimis ar draugais.
